2023-2024 mokslo metais tobulinimui buvo pasirinktas įsivertinimo rodiklis 3.2.1. „Mokymasis ne mokykloje“, raktinis žodis „Edukacinės išvykos“. Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė sudarė pasirinkto rodiklio veiklos tobulinimo planą. Vykdant planą atlikta mokytojų apklausa „Mokymasis be sienų“, kurios tikslas išsiaiškinti, kaip pasireiškia ugdymo organizavimo formų įvairovė gimnazijoje, kaip tikslingiau išnaudoti gimnazijos aplinką. Anketavimo rezultatai parodė, kad gimnazijos mokytojai domisi mokymosi ne mokykloje (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios institucijose ir kt.) galimybėmis. Analizuojant atsakymus, 50 proc. mokytojų teigia organizuojantys netradicines, integruotas pamokas, 27 proc. – ekskursijas. 58 proc. mokytojų mano, kad netradiciniai užsiėmimai už mokyklos ribų stiprina susidomėjimą mokomaisiais dalykais, 15 proc. – padeda geriau išmokti dalyką. 54 proc. gimnazijos mokytojų analizuoja ir aptaria mokinių mokymosi už mokyklos ribų poveikį metodinėse grupėse, tobulina taikomus būdus ir ieško naujų galimybių. 42 proc. mokytojų pastebėjo, kad vesdami pamokas kitoje mokymosi aplinkoje mokiniai aktyviau mokosi, domisi įvairiomis temomis. Siekdami pagerinti ugdymo kokybę, 42 proc. mokytojų naudoja skaitmeninio mokymo priemones bei savo sukurtas užduotis. Organizuodami veiklas kitose mokymosi aplinkose, 81 proc. mokytojų ne reguliariai, bet kartais, bendradarbiauja tarpusavyje, integruoja dalykų pamokas. Viena iš priemonių, numatant pasirinktos srities tobulinimą, buvo Kultūros paso teikiamų paslaugų išnaudojimas, kas leidžia mokiniams naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis: lankytis spektakliuose, koncertuose, parodose, dalyvauti kitose pažintinėse bei edukacinėse kultūros veiklose. Per 2024 m. buvo panaudota 79 proc. skirtų lėšų (2023 m. – 69 proc.). Išanalizavus gimnazijos vidaus dokumentus (mokytojų ilgalaikius planus, metodinių grupių planus, mėnesių veiklos planus, gimnazijos direktoriaus įsakymus veiklos klausimais ir kt.) nustatyta, kad per 2024 m. net 71 proc. mokytojų, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, organizavo ne mažiau kaip vieną realaus pasaulio pažinimu pagrįstą užsiėmimą už gimnazijos ribų esančiose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios institucijose ir kt.). Birželio mėnesį organizuota klasės vadovo diena „Metų refleksija“, kas leido netradicinėje ugdymo aplinkoje ugdyti mokinių asmeninę, kūrybinę, socialinę kompetencijas, formuoti sveiką, saugią ir draugišką klasės aplinką, puoselėti bendradarbiavimo ir bendravimo kultūrą. Gimnazijos metodinės grupės, planuodamos grupių veiklą, planuose numatė bei organizavo ne mažiau kaip vieną netradicinį užsiėmimą. Organizuojant edukacines išvykas tikslingai ir efektyviai 2024 m. buvo išnaudotos krepšelio, projektų lėšos. Organizuota 13 edukacinių išvykų priešmokyklinio ugdymo grupės, 1-8, IG-IVG klasių mokiniams (Vilnius, Kaišiadorys, Anykščiai, Rumšiškės, Dieveniškės ir kt.). Rezultatai parodė, kad pamokos už mokyklos ribų skatina mokinių įsitraukimą, motyvaciją, gerina mokymosi rezultatus, plečia mokinių akiratį, skatina savarankiškumą, atsakomybę bei ugdo gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje. Kita aplinka, netradiciniai pažinimo metodai skatina mokinių kūrybiškumą, prisideda prie kritiškai mąstančios bei pilietiškos asmenybės ugdymo, suteikia mokiniams galimybę įgyti įvairesnės patirties, būti mokomiems kitų žmonių ir susieti mokymąsi su savo interesais. Dalykų mokytojai analizuoja ir aptaria mokinių mokymosi už mokyklos ribų poveikį, tobulina taikomus būdus ir ieško naujų galimybių ugdymo(si) proceso gerinimui.
__________________________________________________
2020-2021 mokslo metais gimnazijos įsivertinimui buvo pasirinktas rodiklis 2.4.2. Mokinių įsivertinimas, raktinis žodis – Įsivertinimas kaip sąvoka. Vykdant įsivertinimą buvo numatyta pamokų stebėsena, kurios tikslas išsiaiškinti, kaip pamokoje vyksta mokinių įsivertinimas, ar mokiniai sugeba savarankiškai ar su mokytojo pagalba įsivertinti savo mokymosi. 60 proc. stebėtų pamokų buvo naudojami skaitmeniniai įsivertinimo ir refleksijos įrankiai. 71 proc. stebėtose pamokose vyko refleksija bei mokinių mokymosi pasiekimų į(si)vertinimas. Mokiniai įsitraukia į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą. Pamokose mokytojai skiria pakankamai laiko refleksijai ir įsivertinimui, 55 proc. mokinių gebėjo apibendrinti išmoktą medžiagą ir reflektuoti. Remiantis įsivertinimo grupės apklausos rezultatais 68 proc. apklaustų mokinių teigė, kad savo mokymosi rezultatus aptaria ir analizuoja su mokytojais dalykininkais, 97 proc. – aptaria savo pasiekimus ir pažangą su klasės vadovu, su tėvais aptaria savo pasiekimus ir pažangą – 88 proc. apklaustų mokinių. 1-8 kl. gimnazijoje įvykdyta pažangos ir pasiekimų įsivertinimo, ir refleksijos savaitė, kuri atskleidė kokybišką grįžtamąjį ryšį tarp mokinių ir mokytojų. Dalyvavo 96 proc. mokinių ir 97 proc. mokytojų. Organizuoti individualūs pokalbiai su klasių vadovais. Pokalbių metu išsiaiškinta, kad visi mokiniai pildo ir aptaria su klasės vadovu ir dalykų mokytojais individualios (asmeninės) pažangos įsivertinimo lapus, juose nurodo savo lūkesčius, reflektuoja apie praėjusio pusmečio pasiekimus. 100 proc. 5-8, IG-IVG klasių mokinių turi asmeninius segtuvus ir pildo individualios (asmeninės) pažangos įsivertinimo lapus. Teikiant mokiniams ir tėvams grįžtamąjį ryšį apie mokinių pažangą ir pasiekimus, mokiniai kaupia savo pasiekimų įrodymus įsivertinimo aplankuose (1-4 kl. – 100 proc. mokinių). 2021-2022 m. m. tobulinantis gimnazijos įsivertinimo rodiklis 4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais, raktinis žodis – Į(si)traukimas.
2019-2020 m. m. gimnazijoje buvo atliktas platusis veiklos įsivertinimas. Plačiajam veiklos kokybės įsivertinimui atlikti buvo naudojama internetinė platforma IQES ONLINE Lietuva. Iš viso pakviestų atsakyti į anketos klausimus 34 mokytojai, pilnai atsakytų klausimų – 29, t.y. – 85 proc. Mokytojai nurodė aukščiausias vertes: mokymosi planavimui, stebėjimui ir koregavimui naudojami įvairūs vertinimo būdai – diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis, formalus ir neformalus (3,9); mokiniai informuojami ir su jais aptariama, ko iš jų tikimasi, koks turi būti gerai atliktas darbas, kokie vertinimo kriterijai, kada ir kaip yra taikomi (3,9); visiems bendruomenės nariams suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą, prisiimti atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų įgyvendinimą (3,9); mokykloje netrūksta įvairių įdomių būrelių ir renginių – projektų, akcijų, talkų, išvykų, varžybų, parodų ir kt. (3,9); įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui (3,9).
Tarp žemiausių verčių pažymėti teiginiai: mokiniai yra atsparūs neigiamoms įtakoms (2,6); mokiniai sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą (2,8); mokiniai valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia problemas (2,8); kiekvienas mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų (2,9); tėvai dalyvauja tobulinant mokyklą (3,0).
Gimnazijos plačiojo įsivertinimo rezultatai buvo pristatyti gimnazijos tarybai, kuri priėmė nutarimą pasirinkti giluminiam įsivertinimui rodiklį 2.4.2. Mokinių įsivertinimas, raktinis žodis – Įsivertinimas kaip sąvoka.
2017-2018 m.m. gimnazijoje buvo atliktas srities „Mokymasis ne mokykloje“ veiklos įsivertinimas. Įsivertinimo tikslai buvo išsiaiškinti, kaip įvairios gimnazijos aplinkos panaudojamos ugdymui, kaip dažnai vyksta pamokos kitoje mokymosi aplinkoje, ištirti ar mokytojai, mokiniai įžvelgia tokių pamokų naudą ir svarbą, skatinti mokyklos bendruomenės kryptingą mokyklos teritorijos ir edukacinių išvykų naudojimą ugdymui.
Atlikus įsivertinimą paaiškėjo, kad pamokos gimnazijoje, kitoje mokymosi aplinkoje vedamos gana dažnai. Tam tinkamiausios erdvės – IT kabinetas, aktų salė, miesto parkas, skaitykla, biblioteka, technologijų kabinetas, fizikos kabinetas, išvykos į miesto objektus. Dauguma apklaustųjų mano (90 % mokinių, 85 %mokytojų), jog pamokos vedamos gimnazijos kitoje mokymosi aplinkoje yra naudingos, jų nauda aptariama. Gimnazijos erdvės tinkamai naudojamos aktyviųjų pertraukų metu. Pamokas, vykstančias ne gimnazijoje, dažniausiai veda mokytojai ir gimnazijos pagalbos specialistai, 30% tėvų įsitraukia į pamokų organizavimą. Minėtina mažiausiai 10 vietų, kuriose vedamos pamokos ne gimnazijoje. Mokytojams yra naudinga ir įdomu vesti tokias pamokas. 90% mokytojų per 2017-2018 m.m. pravedė nors vieną pamoką kitoje mokymosi aplinkoje, užfiksavo tai grafike, 60% mokytojų aktyviai prisideda prie mokyklos aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais, dalyvauja kuriant aplinką, kuriame jiems gera, įdomu ir smagu būti. 90 % tėvų gauna informaciją apie pamokos vykstančios netradicinėje mokymosi aplinkoje. 80 % mokinių ir 85 % mokytojų mano, kad pamokos kitoje mokymosi aplinkoje skatino mokinių motyvaciją.
Rodiklis 3.2.1. „Mokymasis ne mokykloje“ atitinka 3 lygį.
————————————————————————————————
2016-2017 m. atliktas gimnazijos platusis veiklos įsivertinimas IQES online Lietuva sistemos pagalba.
Žemiausios vertės: mokymasis ne mokykloje, bendradarbiavimas su tėvais, lyderystė, mokinio pasiekimai ir pažanga, mokinių įsivertinimas.
Aukščiausios vertės: ugdymo planai ir tvarkaraščiai, pastatas ir jo aplinka, įranga ir priemonės, ugdymo(si) organizavimas ir tikslai.
Vadovaujantis atlikto įsivertinimo rezultatais buvo pasirinkta sritis: Bendradarbiavimas su tėvais.
—————————————————————————————————————————————
Tėvų, globėjų apklausa_NMVA_2016
Tėvų, globėjų apklausa_NMVA_2015
—————————————————————————————————————————————-
2014-2015 m. m. giluminio vidaus audito rezultatai.
Vadovaujantis atlikto plačiojo audito rekomendacijomis buvo pasirinkta sritis: Ugdymas ir mokymasis;
Veiklos rodikliai:
2.4.1 Mokymosi motyvacija;
2.4.2 Mokėjimas mokytis;
2.4.3 Mokymasis bendradarbiaujant
—————————————————————————————————————————————
2013-2014 m. m. giluminio vidaus audito rezultatai.
Vadovaujantis atlikto plačiojo audito rekomendacijomis buvo pasirinkta sritis: Ugdymas ir mokymasis;
Veiklos rodikliai: 2.4.1 Mokymosi motyvacija; 2.4.2. Mokėjimas mokytis.
—————————————————————————————————————————————
2012-2013 m. m. giluminio vidaus audito rezultatai.
Veiklos rodiklis: 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis; 2.3.5. Namų darbai.
